pajuodakis

pajuodãkis, -ė smob. (2) Gs, Skr, pajúodakis (1) K; Sut kas apyjuodėmis akimis: Žvejų mergaitė pajuodakaitė nemok trijų darbaičių RD9. Ei tu, mergytė pajuodakytė, eik parprašyki senus tėvelius JV916. Kaimo mergelė pajuodakėlė negraži buvo mano broleliui LTR(Kbr). ║ kas užjuodavusiomis akimis: Pajúodakis, kurio akys užjuodavusios J.